Krova Klaipėdos jūrų uoste šiemet nežymiai mažėja, tačiau uosto įmonės jau eilinį kartą sėkmingai atlaiko krizių išbandymus ir ruošiasi tolimesnei plėtrai. Šiemet uosto įmonėms tenka kovoti su dviem grėsmingais reiškiniais: pasauline COVID-19 pandemija ir neramumais Baltarusijoje. Abi šias jėgas pavadinti nugalimomis galima tik su labai didelėmis išlygomis ir abi jos daro labai didelę Klaipėdos uosto krovai. Nors nei vienas šių griovių dar neperšoktas – pandemijos pabaigą galima projektuoti tik įvertinant vakcinos galimybes, o įvykių scenarijus Baltarusijoje vis dar atrodo sunkiai prognozuojamas – dabartinė situacija rodo puikų uosto įmonių gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir pavyzdingai atliktus namų darbus.
Nors metiniai krovos rezultatai nežymai mažėja, Lietuvos jūrų uostas išlieka didžiausiu Baltijos valstybėse. Per 3 šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 34,5 mln. t krovinių – tai yra 1,3% mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Krovinių srautai per Rygos uostą sumažėjo 26,4%, iki 17,598 mln. t, Ventspilio – 41,9%, iki 9,639 mln. t, Liepojos – 11,8%, iki 4,686 mln. t. Net bendra šių trijų uostų krova, siekianti beveik 32 mln. t., neprilygsta Klaipėdos rezultatams. Krova Talino jungtiniame uoste minimu laikotarpiu išaugo 8,8%, iki 15,5 mln. t.
Visą apžvalgą gali skaityti tik „Verslo žinių“ prenumeratoriai, prenumeruojantys „Verslo žinias“ ar „VŽ Premium“ 6 mėn. ar ilgesniam laikotarpiui
